1997 metais, ruošiantis švęsti buities muziejaus įkūrimo 30 – metį buvo galvojama paruošti naują, įdomesnę parodą. Dar žiemą mintis pakrypo į 75 kalendorius surastus mūsų šeimos bibliotekoje. Kilo idėja juos parodyti šventės metu. Tačiau tiek pasirodė mažoka. Eksponatų gausinimui buvo pasitelkti kaimynai, pažįstami, draugai, giminės. Paieška paskelbta „visoje Lietuvoje.“ Pastangos nenuvylė, – per keturis mėnesius surinkta per 400 įvairiausių kalendorių. Dalis jų buvo vienodi, todėl parodoje buvo parodyti tik nesikartojantys.
Kalendorių muziejaus įkūrimo data laikoma 1997 m. birželio 15 d., kai LR Seimo narys Sigitas Urbonas perkirpo juostelę į šią parodą, suruoštą Skriaudžių Kultūros namuose. Čia buvo pateikti 336 įvairūs kalendoriai iš 8 valstybių (Lietuvos, Estijos, Australijos, JAV, Gruzijos, Moldavijos, Vokietijos ir Rusijos) Tą dieną parodą apžiūrėjo daugiau kaip 100 žmonių
Apie neeilinę parodą parašė ne tik rajoninė, bet ir respublikinė spauda, pasirodė reportažai televizijoje. Lyg ir juokais buvo paskelbta, kad „už šio muziejaus lankymą reikia mokėti kalendoriais.“ Tai buvo labai efektyvi kalendorių rinkimo akcija. Po įdomios parodos ir žiniasklaidos dėka, kalendorių rinkimas paspartėjo ir jau sekantį pavasarį – 1998 m. gegužės 7 – ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, – muziejui buvo iškilmingai įteiktas 1000 – sis kalendorius, kurį iš Kauno atvežė „Kalendorius“ leidyklos direktorius Aurelijus Noruševičius. Netrukus apie retą muziejų parašė Amerikos spauda – „Amerikos lietuvis“ ir „Draugas.“
Kalendoriai negulėdavo vien tik muziejuje, darydavau jų parodas ir kitų miestų muziejuose, bibliotekose, mokyklose. Tarp jų paminėčiau LR Seime, Vilniaus mokytojų namuose, Trakų pilyje, Marijampolėje, Alytuje, Kalvarijoje, Prienuose. Per savo darbo laiką muziejuje, padariau 15 parodų.
2008 m balandžio 16 d., išdirbęs muziejuje lygiai 16 metų, palikau jame daugiau kaip 5000 didelių kalendorių ir apie 6000 mažų vieno lapelio kalendorėlių iš 58 valstybių. Išėjau į užtarnautą poilsį.
Būdamas jau senjoras, namuose nesėdėjau, nes seni draugai, giminės ir buvę muziejaus lankytojai manęs nepamiršo, o dažnai įteikdavo dovanų mano pamėgtus kalendorius. Per keletą metų aš namuose jau vėl turėjau keletą tūkstančių. Pradėjau daryti parodas ir taip mano nauja kolekcija didėjo, o dabar ir vėl turiu kalendorių iš 40 valstybių. Šį kartą daugiau dėmesio skiriu mažyčiams delno dydžio kalendoriukams.
Pervertęs ne vieną dešimtį tūkstančių kalendorių pastebėjau, kad jie periodiškai kartojasi, todėl dabar, turėdamas daugiau laisvo laiko, besigilindamas į juos, suradau raktą ir sukūriau kompaktišką kalendorių, kuris yra tinkamas naudoti 500 metų (1700 iki 2200). Manau, kad tai atradimas. Tokio pobūdžio kalendoriaus pasaulyje neteko girdėti. Po metų tą kalendorių patobulinau ir sukūriau „Unikalų žinyną su 300 metų kalendoriumi 1800 – 2100“, kuriame yra žinių ne tik iš kalendorių istorijos, Zodiako ženklus, bet ir daug žinių apie pasaulio valstybes, jų valiutą, Saulės sistemos planetas, vestuvių jubiliejus, graikų abėcėlę, svarbiausius pasaulio politinius įvykius ir daugiau kitų įdomybių. Jis labai praverčia mėgstantiems spręsti kryžiažodžius. Šiuo Žinynu pasinaudojau apskaičiuodamas Velykas visam 21 amžiui – nuo 2000 iki 2100 metų.
Įdomybės iš kalendorių istorijos
Senovės romėnams metai turėjo 304 dienas padalindami juos į 10 mėnesių, kai Naujieji Metai prasidėdavo kovo mėnesį, o metai baigdavosi dešimtu mėnesiu vadintu „December“.
Romos imperatoriaus Julijaus Cezario kalendorius įvestas 46 m. pr. m. e. turėjo 365.25 parų. Metų pradžia sutarta laikyti balandžio pirmąją, o pirmoji Šventų Velykų diena švenčiama pirmą sekmadienį po pavasario pilnaties (kovo 21 d.). Deja, šis kalendorius buvo netikslus ir per 128 metus susidarydavo vienos paros atsilikimas nuo astronominio laiko.
Julijaus kalendoriaus pertvarkos ėmėsi popiežius Grigalius XIII ir ją užbaigė 1582 metais nustatydamas spalio 5 d. laikyti spalio 15 –ąja. Jo sudaryto kalendoriaus 1 dienos paklaida susidarys tik per 3330 metų.
Lietuvoje Grigaliaus kalendorius galutinai įvestas 1915 m. lapkričio 15 d paskelbiant lapkričio 28 – ąja.
Lietuvoje pirmąjį kalendorių išleido Laurynas Ivinskis pavadinimu „METU SKAJTLUS UKINISZKAS ANT METU WIESZPATIES 1846 (Spaustuwej Jozapa Zawadski. WILNUI) Vėliau leisdamas kalendorius jis naudojo žodį „metskajtlus“. Išleisdamas paskutinį – septynioliktąjį kalendorių (1864 m.) L. Ivinskis jį pavadino „KALENDORIUS TAJ IRA METSKAJTLUS UKISZKASIS NUOG UZGIMIMA WIESZPATIES“. Nors L. Ivinskis panaudojo naują žodį „metskaitlius“ jis lietuvių kalboje neprigijo, tačiau kalbant apie kalendorius jis ir dabar dažnai panaudojamas.
Kalendorių muziejaus įkūrėjas Pijus Brazauskas Kaunas, 2023 m. rugpjūtis