Kazimieras Orlauskas

Mokytojas, Kanklių ansamblio gaivintojas, kultūros rėmėjas

Gimė 1907 m. liepos 16 d. Brėvikių kaime, Telšių rajone. Tėvai vertėsi nuomodami  dvarininkų žemę. Rašto Kazimierą išmokė pirmiausia tėvas, o nuo 1915 metų jį ir kaimynų vaikus mokė namuose daraktorė  Petrutė Bartkaitė. Nuo 1916 metų mokėsi Alsėdžiuose atidarytoje pradžios mokykloje. Ją baigęs įstojo į Vyskupo Valančiaus vardo gimnaziją, kurią baigęs įgijo jau vidurinės mokyklos baigimo atestatą, kuriame parašyta  „Pedagogų taryba  1927 rugpjūčio 27 d.  nusprendė duoti Orlauskui Kazimierui šį atestatą, teikiantį jam teisę stoti studentu į aukštąją mokyklą“ (išrašas iš atestato originalo). Vėliau mokėsi Kauno universitete, Klaipėdos pedagoginiam institute,  o diplomą gavo baigęs  Vilniaus pedagoginį institutą 1940 m birželio 26 d.  Pagal diplomą specialybė „gamtos- matematikos ir žemės ūkio  dalykai“. Šis diplomas rodo, kad jis  „įgijo pradinės mokyklos mokytojo ir baigusio specialinį  aukštąjį mokslą“  (pagal diplomo originalą).

1937 m. vedė Teofilę Bernotaitę, kuri dar 1932 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją ir tapo pradžios mokyklos mokytoja. Kartu jie susilaukė  6 vaikų, 7 anūkų, 10 proanūkių  ir 4 proproanūkių.

1951 m. šeima atsikėlė į Skriaudžius, kai Kazimieras buvo paskirtas Skriaudžių septynmetės mokyklos direktoriumi.  Kartu atvykusi žmona taip pat čia pradėjo dirbti  mokytoja.

1956 m. kaip kaimo šviesuoliui buvo patikėta suorganizuoti koncertą vyksiančiam kolūkio festivaliui. Pagyvenęs  ketvertą metų  šiame miestelyje,  spėjo susipažinti su vietiniais gyventojais iš kurių sužinojo, jog prieš karą čia veikė kanklių ansamblis, o daugelis  skriaudiečių  turėjo išsaugoję kankles. Tuomet jis sugalvojo atgaivinti čia veikusį ansamblį. Jis jau žinojo, kad prieš karą šiam ansambliui vadovavo  Antanas Degutis. Todėl jis buvo pakviestas vadovauti atkuriamam ansambliui. Repeticijoms  Orlauskas suteikė savo buto  patalpas. Kadangi  jos vykdavo  ilgais rudens ir žiemos vakarais, tad visiems nupirko liktarnas, aprūpino žibalu. Apie ansamblio kūrimąsi ir su tuo patirtus rūpesčius, vėliau aprašė savo atsiminimuose, kuriuos perdavė čia veikusiam Skriaudžių buities  muziejui.

K. Orlauskui vadovaujant  mokyklai,  jo rūpesčiu  1964 -1965  metais  buvo pastatyta nauja mūrinė mokykla ir naujus  1965/66  mokslo metus  pradėjo  erdviose patalpose.

Dar viename darbe teko patirti jo rūpestį, o kartu ir pagalbą. 1988 m į Skriaudžius buvo planuojama perkelti iš Kuprių kaimo ten jau apleistą, primirštą Buities muziejų – Suvalkietišką sodybą. Orlauskas sužinojęs, kad ieškoma vietos, kur tiktų šį muziejų perstatyti, atėjęs pas tuo metu čia buvusio kolūkio pirmininką Algimantą Sinkevičių ir pasiūlė:  „pirmininke, aš karvės nelaikau, man ganykla nereikalinga – statykite muziejų ant mano ganyklos, jeigu truks žemės – imkite iš, greta esančio,  mano pasodybinio sklypo, o tą paimtą dalį duosite kur nors kitur  netoli namų. Be to juk čia greta ir dar kitas kultūros židinys – kanklių ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio sodyba.“

Pasiūlymas buvo priimtas. Taip greitai ir patikimai muziejus atsirado tinkamiausioj vietoj. Įsikūrus šiam muziejui jis padovanojo ne vieną tinkamą eksponatą. Vienas iš įdomiausių eksponatų – tai užsieninis radijo  aparatas pagamintas dar tarpukaryje.

Jau senokai būdamas pensijoje  jis ir toliau aktyviai dalyvavo Skriaudžių kultūriniame gyvenime, –  lankėsi  kanklių ansamblio jubiliejiniuose renginiuose   miestelio  minėjimuose, Joninių šventėse ir kt.

Mirė  1994 m. gruodžio 20 d.

Palaidotas Skriaudžiuose


 Parengė  Pijus Brazauskas
Redaguota  2023 m. kovas