Politinė kalinė, legendinio partizano Juozo Lukšos pagrindinė ryšininkė
Gimė 1927 m. kovo 25 d. Pributkio kaime, Prienų rajone, netoli Skriaudžių. Septynių vaikų , vidutinio ūkininko (turėjo 15 ha) šeimoje. Visa šeima buvo Lietuvos patriotai. Brolis Kajetonas buvo nepriklausomos Lietuvos karininkas. Ji mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje. 1946 m. „už antitarybinių atsišaukimų platinimą“ buvo pašalinta iš seminarijos. Tuomet grįžo namo. Tėviškėje – Linkų sodyboje buvo įrengta partizanų štabo slėptuvė. Daug kartų buvo suimta, tardoma, kankinama. Jų namuose nuolat prieglobstį rasdavo partizanai, kurie jai buvo gerai pažįstami ir vieni kitais pasitikintys.
Mortelę suėmė 1949 m. prie Skriaudžių kapinių, skubančią su ryšiu iš Skirmanto gautomis direktyvomis.
Teisė Maskvoje „ypatingasis teismas“. Skyrė 25 metus ypatingo rėžimo kalėjimo ir išvežė į Komi Intos ypatingąjį lagerį. Ten darbas buvo sunkus, maistas prastas.
Gyvenime buvo trys ypatingai skaudūs dalykai:
1. Kai Kauno saugumas atitempė nepaeinančią Motiną.
2. Kai sesuo Birutė suimta ir tardoma, iššoko per langą iš tardytojo kabineto, esančio trečiame saugumiečių pastato aukšte.
3. Kai 1951 m. rugsėjį iš Intos lagerio „Stolypino vagone“ mane parvežė į Kauno saugumo kiemą, kad atpažinčiau savo mylimąjį legendinį partizaną – Juozą Lukšą.
Netekusią sveikatos, paliegusią išvežė į Abezę – lagerį skirtą numirti, bet atsigavo ir vėl papuolė į kalėjimo ligoninę.
Berods 1956 m. kaip jau neįgalią, „nepavojingą“ – „nurašė“ ir išsiuntė namo į Lietuvą. Kauno geležinkelio stotyje jau nejudančią paėmė sesuo ir parvežė į Tėviškę.
Gimtieji namai, Lietuvos gamta jai suteikė jėgų ir dar keletą metų nuolatiniuose skausmuose pragyveno Skriaudžiuose savo mažučiame namelyje ant ežero kranto.
Ji yra įtraukta į „100 iškiliausių Prienų karšto asmenybių“ sąrašą.
Mirė 1992 m. rugpjūčio 11 d.
Palaidota Skriaudžiuose.
Parengė Pijus Brazauskas
Redaguota 2023 kovas