Kunigas, knygnešys, lietuvybės puoselėtojas
Gimė 1843 m. gruodžio 16 d. Leskavos kaime, Prienų rajone, valstiečių šeimoje. Jis buvo vyriausias vienuolikos vaikų šeimoje. Pradžios mokyklą lankė Garliavoje, vėliau Smalėnuose (Seinų apskrityje).
1864 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1869 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus buvo įšventintas į kunigus. Pirmoji jo darbo parapija buvo Veisiejai (vikaras). Čia jis kartu su klebonu K. Sakavičiumi pradėjo sakyti pamokslus lietuvių kalba (kas buvo draudžiama), įvedė lietuviškus poterius, įsitraukė į knygnešystės veiklą.
Vėliau jis vikaravo Vilkavišky, Šunskuose, Krosnoje, Meteliuose, Kudirkos Naumiestyje. Ir čia jis toliau dirbo pavojingą knygnešio darbą, lėšomis rėmė „Varpo“, „Ūkininko“, „Šviesos“ leidinius. Savo lėšomis išleido į mokslą savo brolius Petrą ir Joną, o vėliau brolių vaikus – pulkininką Silvestrą (1938 -1939 m buvusį Vidaus reikalų ministru), kunigą Praną, notarą Silvestrą.
Už nepaklusnumą caro valdžios nurodymams (laikė mišias ne savo parapijose, už patarnavimus unitams) dažnai gaudavo baudas (nuo 50 iki 150 rublių), buvo tremiamas iš vienos parapijos į kitą. Dirbdamas Pajevony jis organizavo lietuviškos spaudos gabenimą iš Mažosios Lietuvos. Knygnešystėje jo bendražygiai buvo ir parapijos patarnautojai.
1896 m. kunigas buvo paskirtas į Balbieriškį, o nuo 1906 m. ėjo šios parapijos klebono pareigas. Už aukų rinkimą buvo nubaustas ir tuoj pat 1906 m. buvo perkeltas į Lukšių parapiją kur jau buvo iki gyvenimo pabaigos.
Mirė 1917 m. vasario 18 d.
Manoma, kad čia, Lukšiuose, ir palaidotas
Parengė Pijus Brazauskas
Redaguota 2023 m. kovas