Skriaudžių Buities muziejaus istorija prasidėjo kai Kuprių kaimo kultūros namuose (ten buvusiame Dainavos kolūkyje), 1967 m kovo 8 – ją buvo švenčiama Moters diena. Kolūkio pirmininkas Algimantas Sinkevičius į šventę pasikvietė giminaitį dailininką Praną Gudyną ir Boleslovą Motuzą, prašydamas suruošti šventėje savo dailės darbų parodą. Ta proga ir kaimo moterys suruošė savo rankdarbių parodą, susinešdamos savo gamybos daugiau kaip šimtą lovatiesių, staltiesių, pirštinių, kilimėlių ir kitokių grožybių. Dailininkai teigiamai įvertino rankdarbių parodą ir pasiūlė kaime įkurti muziejų kartu renkant ir buities senienas. Tuomet čia dirbusiam kultūros namų direktoriui Steponui Jarošui muziejaus kūrimo idėja patiko. Po parodos visi moterų rankų darbo eksponatai buvo atiduoti saugojimui Onos ir Zigmo Juozaičių sodyboje. Pasiūlymas patiko ir kolūkio pirmininkui. Kaip tik tuomet Sinkevičius prisiminė praėjusių metų (1966 m) vasarą savo turistinę kelionę į Rumuniją, kurios metu apsilankė kaimo muziejuje pastatytame iš keleto pastatų ir ten pat pagalvojo jog įdomų muziejų būtų galima pasistatyti Kupriuose. Problema liko tik statybinė mediena. Bet problema netikėtai buvo išspręsta. Tų pačių metų rudenį – 1967 spalio 18 d. Žemaitijoje praūžė viesulas išvartęs miškus (Kauno tiesa 1967 m. spalio 19 d.). Į talką buvo pakviesta visa Lietuva. Šio kolūkio statybos darbininkai dalyvavo miško tvarkymo darbuose, o už darbą kolūkiui buvo leista parsivežti medienos. Pavasarį, detaliau apžiūrėjus susivežtus medžius, daug medienos kaip tik ir tiko muziejaus statybai. Sekantį pavasarį (1968 m) buvo pradėta statyba namo, koks stovėjo šiame krašte prieš 100 metų, ant netoliese esančių, jau seniai uždarytų, kapinių kalnelio. Rudeniop, kolūkis iškūlęs savo rugius, uždengė stogą šiaudų „kūleliais“. Per metus surinkti iš aplinkinių kaimų seni kaimo buities rakandai buvo sunešti į šį namą. Po poros metų (1970 m) greta „stubos“ pastatyta kalvė. 1973 m. muziejaus statybos entuziastas S. Jarošas staiga mirė. Toliau muziejumi rūpinosi žmona Marijona ir 1974 m. čia buvo pastatytas trečias pastatas – „mergaičių klėtelė.“
1974 m spalio 13 d. kolūkyje, minint Žemdirbių dieną, atidarytas muziejus pavadintas „Suvalkietiška stuba – muziejus“. Šventėje dalyvavo kultūros skyriaus vedėjas A. Geležauskas ir bibliotekininkė G. Polekauskienė.
1978 m. kultūros namų direktore dirbant M. Jarošienei, muziejus buvo iš pagrindų sutvarkytas, pagamintas naujas užrašas „Suvalkietiška sodyba – muziejus“ ir 1978 m gruodžio 28 d. muziejus iš naujo atidarytas į kurio šventę atvyko Prienų rajono valdžios atstovai Jonas Mintaučkis ir Kazimieras Morkvėnas.
1980 m sujungus Dainavos ir Skriaudžių kolūkius, o kolūkio centrą iškėlus į Skriaudžius, šis muziejus liko be dėmesio, smarkiai sumažėjo ir lankytojų. 1986 m. M. Jarošienei išėjus į pensiją, kultūrinis darbas Kupriuose apmirė, o Buities muziejaus pastatai likę be globos buvo išplėšti, eksponatai sulaužyti, išmėtyti.
1988 m. balandžio 26 d. Valstiečių laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis „Pradangino, užrakino, sunaikino“ kritikuojantis Prienų rajoną dėl blogai prižiūrimų muziejų (čia buvo paminėtas ir Kupriuose esantis muziejus). Po kritikos muziejus dar 1988 m. vasarą buvo perkeltas į Skriaudžius papildomai pastatant klėtį atvežtą iš Janaukos kaimo (gyventojo Kazio Rutkos). Buvęs ilgametis Skriaudžių mokyklos direktorius Kazimieras Orlauskas jam priskirtą ganyklą karvei ir net savo pasodybinį sklypą, buvusį šalia Prano Puskunigio sodybos, pasiūlė kaip tinkamiausią vietą muziejaus ansambliui. Pasiūlymu liko patenkinti kolūkio vadovai ir Leonas Puskunigis.
Sinkevičiaus paprašytas aš ėmiausi (visuomeniniais pagrindais) muziejaus įrengimo užbaigimo, todėl 1989 m. ankstyvą pavasarį muziejus priėmė pirmuosius lankytojus – Prienų rajono pedagogus ir mokinius, o rajoninio laikraščio „Naujasis gyvenimas“ redakcijos darbuotojai atvežė žurnalistus iš Vokietijos, kuriuos atlydėjo respublikinio laikraščio „Tiesa“ redakcijos atsakingi darbuotojai. Oficialaus muziejaus atidarymo nebuvo.
Muziejus gražėjo, eksponatų gausėjo, o kartu gausėjo ir lankytojų, todėl Prienų rajono valdyba 1991 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 160v nusprendė „Skriaudžių visuomeninį muziejų pavadinti Skriaudžių Buities muziejumi.“
Muziejaus įteisinimui pažymėti, 1991 m. pavasarį muziejaus kiemo viduryje, pasodinome 10 metų, pusantro metro ūgio ąžuoliuką, kurį savo sodyboje Skriaudžiuose, Kaštonų gatvėje iš gilės išaugino Izabelė Alenskienė.
Vertinant Prano Puskunigio nuopelnus ir esant tokiai kaimynystei, pasiūliau Veiverių seniūnijai Skriaudžiuose suteikti vienai gatvei Pr. Puskunigio vardą. 1994 m balandžio 8 d. nutarimu Veiverių seniūnija nusprendė: „Suteikti Skriaudžių gyvenvietėje naujam gyvenamųjų namų kvartalui Prano Puskunigio vardą pradedant P. Puskunigio namu Nr. 1, Skriaudžių buities muziejui Nr. 2 ir t. t. “
Finansiškai remiant Prienų kultūros skyriui, 1995 m. muziejus buvo aptvertas mediniais „štakietais“, prie pagrindinio įėjimo pasodinome keletą gluosnių svyruoklių, patvoriais pasodinome vyšnių ir slyvų sodinukus. Esant suformuotai muziejaus teritorijai tą pačią vasarą iš paplentės muziejaus užrašas „Suvalkietiška sodyba – muziejus“ buvo perkeltas šalia pagrindinio įėjimo į muziejų.
1997 m birželio 15 d. švenčiant Buities muziejaus įkūrimo 30 – metį kultūros namuose buvo surengta kalendorių paroda iš kurios vėliau išaugo Skriaudžių Kalendorių muziejus.
Kad šis Buities muziejus pelnė visuotinį pripažinimą galime spręsti iš to, kad 2002 m gegužės 31 d. muziejuje lankėsi LR Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma ir gausia palyda.
1988 – 1992 m. Muziejaus prižiūrėtojas (visuomeniniais pagrindais)
1992 – 2008 m. Muziejaus direktorius Pijus Brazauskas
Parengė Pijus Brazauskas
Kaunas, 2023 m. spalis