Prano Puskunigio mokinys, daugiau
kaip 30 metų vadovavo
Skriaudžių Kanklių ansambliui, parašė daug dainų ir eilėraščių
Gimė 1899 m. rugsėjo 29 d. Vandenių kaime, Višakio Rūdos parapijoje šešių vaikų šeimoje. Tėvas mirė eidamas 60-sius metus. Tėvas mokėsi Veiveriuose, nes jo tėvai ir jis pats norėjo būti mokytas. Kadangi tėvas turėjo labai gražų braižą, todėl buvo pakviestas dirbti Suvalkų gubernijoje ir mokėjo gerą atlyginimą. Būdamas gabus greitai išmoko rusų kalbą.
Kadangi jo tėvai nusipirko 10 ha žemės netoli Skriaudžių jis metė tarnybą gubernijoje ir persikėlė čia gyventi, nors Suvalkų gubernijos tarnautojai ir net pats gubernatorius jį kalbino likti „raštininku“.
Kai atsikėlė į šį kaimą, tėvas buvo pats raštingiausias kaimo žmogus, todėl į jį kreipdavosi bet kokiais ne tik teisiniais klausimais, bet ir kaip parašyti kokį nors laišką, prašymą ar pagaliau skundą. Mažasis Antanas, kaip ir jo tėvas, buvo gabus ir labai žingeidus, norėjo mokytis. Būdamas vos 6 metų išmoko skaityti. Čia gyvendamas jis pradėjo mokytis Veiveriuose. Atidarius mokyklą Skriaudžiuose, perėjo mokytis į ją. Svajojo mokytis Veiverių mokytojų seminarijoje, bet sutrukdė karas. Skriaudžiuose mokėsi su Prano Puskunigio dukra Kunigunda iš kurios sužinojo apie jos tėvo kankles. Pats Pranas Puskunigis išmokė mažąjį Antaną groti kanklėmis. Neužilgo jis jau grojo Kanklių ansamblyje, o nuo 1920 iki 1929 metų šiam ansambliui vadovavo. Daug jaunimo jis išmokė groti kanklėmis. Kai apsivedė, vadovavimą ansambliui perdavė savo gabiam mokiniui Jurgiui Alenskui, turinčiam labai gerą klausą. Kaip ir tėvas, Antanas Degutis turėjo gražų braižą buvo mokytas, mokėjo rusų kalbą, todėl dirbo raštininku įvairiose apylinkės įstaigose ne tik prieš karą, bet ir karo metu ir pokaryje kai buvo labai reikalingi mokantys
rusų kalbą.
1956 metais, Skriaudžių mokyklos direktoriaus Kazimiero Orlausko iniciatyva atkurtam ansambliui, jis net 22 metus ir vėl vadovauja Skriaudžių kanklininkams.
Kadangi vaikystėje gyveno netoli miško, todėl būdamas vos 6 metų ten ganydamas tėvų gyvulius grožėjosi gamta, o būdamas meniškos sielos jį patraukė menas ir kūryba. Besimokydamas mokykloje, pradėjo rašyti eilėraščius ir dainas pritaikydamas joms muziką. Išleido savo dainų ir eilėraščių rinkinį.
Būdamas 78 metų, vadovavimą ansambliui perdavė ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio sūnui Leonui.
Senatvėje dėl ligos neteko kojos, bet tai netrukdė jam ir toliau užsiimti kūryba. Namuose jį gausiai lankė seni pažįstami, moksleiviai, jaunimas, kuriems savo namuose kankliuodavo.
Mirė 1992 m sausio 2 d. Palaidotas Skriaudžiuose.
Parengė Pijus Brazauskas
Redaguota 2024 kovo 18 d.