Mokytojas, Kanklių ansamblio gaivintojas, kultūros rėmėjas
Gimė 1907 m. liepos 16 d. Brėvikių kaime, Telšių rajone. Tėvai vertėsi nuomodami dvarininkų žemę. Rašto Kazimierą išmokė pirmiausia tėvas, o nuo 1915 metų jį ir kaimynų vaikus mokė namuose daraktorė Petrutė Bartkaitė. Nuo 1916 metų mokėsi Alsėdžiuose atidarytoje pradžios mokykloje. Ją baigęs įstojo į Vyskupo Valančiaus vardo gimnaziją, kurią baigęs įgijo jau vidurinės mokyklos baigimo atestatą, kuriame parašyta „Pedagogų taryba 1927 rugpjūčio 27 d. nusprendė duoti Orlauskui Kazimierui šį atestatą, teikiantį jam teisę stoti studentu į aukštąją mokyklą“ (išrašas iš atestato originalo). Vėliau mokėsi Kauno universitete, Klaipėdos pedagoginiam institute, o diplomą gavo baigęs Vilniaus pedagoginį institutą 1940 m birželio 26 d. Pagal diplomą specialybė „gamtos- matematikos ir žemės ūkio dalykai“. Šis diplomas rodo, kad jis „įgijo pradinės mokyklos mokytojo ir baigusio specialinį aukštąjį mokslą“ (pagal diplomo originalą).
1937 m. vedė Teofilę Bernotaitę, kuri dar 1932 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją ir tapo pradžios mokyklos mokytoja. Kartu jie susilaukė 6 vaikų, 7 anūkų, 10 proanūkių ir 4 proproanūkių.
1951 m. šeima atsikėlė į Skriaudžius, kai Kazimieras buvo paskirtas Skriaudžių septynmetės mokyklos direktoriumi. Kartu atvykusi žmona taip pat čia pradėjo dirbti mokytoja.
1956 m. kaip kaimo šviesuoliui buvo patikėta suorganizuoti koncertą vyksiančiam kolūkio festivaliui. Pagyvenęs ketvertą metų šiame miestelyje, spėjo susipažinti su vietiniais gyventojais iš kurių sužinojo, jog prieš karą čia veikė kanklių ansamblis, o daugelis skriaudiečių turėjo išsaugoję kankles. Tuomet jis sugalvojo atgaivinti čia veikusį ansamblį. Jis jau žinojo, kad prieš karą šiam ansambliui vadovavo Antanas Degutis. Todėl jis buvo pakviestas vadovauti atkuriamam ansambliui. Repeticijoms Orlauskas suteikė savo buto patalpas. Kadangi jos vykdavo ilgais rudens ir žiemos vakarais, tad visiems nupirko liktarnas, aprūpino žibalu. Apie ansamblio kūrimąsi ir su tuo patirtus rūpesčius, vėliau aprašė savo atsiminimuose, kuriuos perdavė čia veikusiam Skriaudžių buities muziejui.
K. Orlauskui vadovaujant mokyklai, jo rūpesčiu 1964 -1965 metais buvo pastatyta nauja mūrinė mokykla ir naujus 1965/66 mokslo metus pradėjo erdviose patalpose.
Dar viename darbe teko patirti jo rūpestį, o kartu ir pagalbą. 1988 m į Skriaudžius buvo planuojama perkelti iš Kuprių kaimo ten jau apleistą, primirštą Buities muziejų – Suvalkietišką sodybą. Orlauskas sužinojęs, kad ieškoma vietos, kur tiktų šį muziejų perstatyti, atėjęs pas tuo metu čia buvusio kolūkio pirmininką Algimantą Sinkevičių ir pasiūlė: „pirmininke, aš karvės nelaikau, man ganykla nereikalinga – statykite muziejų ant mano ganyklos, jeigu truks žemės – imkite iš, greta esančio, mano pasodybinio sklypo, o tą paimtą dalį duosite kur nors kitur netoli namų. Be to juk čia greta ir dar kitas kultūros židinys – kanklių ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio sodyba.“
Pasiūlymas buvo priimtas. Taip greitai ir patikimai muziejus atsirado tinkamiausioj vietoj. Įsikūrus šiam muziejui jis padovanojo ne vieną tinkamą eksponatą. Vienas iš įdomiausių eksponatų – tai užsieninis radijo aparatas pagamintas dar tarpukaryje.
Jau senokai būdamas pensijoje jis ir toliau aktyviai dalyvavo Skriaudžių kultūriniame gyvenime, – lankėsi kanklių ansamblio jubiliejiniuose renginiuose miestelio minėjimuose, Joninių šventėse ir kt.
Mirė 1994 m. gruodžio 20 d.
Palaidotas Skriaudžiuose
Parengė Pijus Brazauskas
Redaguota 2023 m. kovas