Politinis kalinys, kanklių meistras
Gimė 1910 m. rugpjūčio 14 d. Pinčiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone septynių vaikų šeimoje. 1919 metais su tėvais persikėlė į Skriaudžius ir mokėsi neseniai atidarytoje pradinėje mokykloje. Čia besimokydamas susipažino ir draugavo su Prano Puskunigio vaikais. Iš jų sužinojo apie tėvo pomėgį kanklėms. Kanklių meistravimo meno išmoko iš skriaudiečio Jono Kulbušausko. Jo meilę ir potraukį kanklėms rodo tai, kad 1945 metais būdamas įkalintas Vorkutos lageryje, o jau 1947 m. sugebėjo pagaminti keletą kanklių.
Į Vorkutos lagerį papuolė už tai, kad Šališkių girininkijoje buvo įsitraukęs į partizaninę veiklą. Turėjo „Šerno“ slapyvardį. Tačiau neilgai ten buvo, nes apgavystės būdu jų būrys buvo demaskuotas. Suimtas 1945 m. liepos 11 d., gavo 15 metų griežto režimo kalėjimo. Pradžioje buvo Komijoje, o vėliau pervežtas į Vorkutą. Kadangi suprato savo bejėgiškumą, nesipriešino kalėjimo „vadovybei“, todėl bausmę sumažino ir 1956 m. birželio 15 d. buvo paleistas iš lagerio. Tačiau laisve džiaugėsi neilgai. Sulaukęs sekančių metų Vasario 16 – sios su (atrodė) artimiausiais draugais paminėjo šią šventę ir namuose sugiedojo Lietuvos himną „Lietuva, Tėvyne mūsų …“ Nepraėjo net savaitė kai į namus pasibeldė saugumo pareigūnai ir teko dvejiems metams vėl sugrįžti atgal į Vorkutą, ir apiformino kaip „pabaigti bausmę“. Sugrįžo į tą pačią kalėjimo vietą ir (net įdomu) per keletą metų pagamino ten septynias kankles.
Po keleto metų sugrįžęs namo jau buvo „daug atsargesnis“ ir toliau namuose gamino kankles. Jo gamybos kanklėmis grojo visas Skriaudžių kanklių ansamblis. Pagamino apie 250 kanklių Didesnė dalis jo pagamintų kanklių buvo parduotos ir pasklido po pasaulį – Ameriką, Vokietiją, Prancūziją, Australiją, Kanadą.
Mirė 1992 m. rugpjūčio 28 d.
Palaidotas Skriaudžiuose
Parengė Pijus Brazauskas
Redaguota 2023 m. kovas