Morta Linkaitė (Jūra)

Politinė kalinė, legendinio partizano Juozo Lukšos pagrindinė ryšininkė

Gimė 1927 m. kovo 25 d. Pributkio kaime, Prienų rajone, netoli Skriaudžių.  Septynių  vaikų , vidutinio ūkininko (turėjo 15 ha) šeimoje. Visa šeima buvo Lietuvos patriotai. Brolis Kajetonas buvo  nepriklausomos Lietuvos  karininkas.  Ji  mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje. 1946 m. „už antitarybinių atsišaukimų platinimą“ buvo  pašalinta iš seminarijos. Tuomet grįžo  namo. Tėviškėje – Linkų sodyboje buvo įrengta  partizanų štabo slėptuvė. Daug kartų buvo suimta, tardoma, kankinama. Jų namuose nuolat prieglobstį rasdavo partizanai, kurie jai buvo gerai pažįstami ir vieni kitais pasitikintys.

Mortelę  suėmė 1949 m. prie Skriaudžių kapinių,  skubančią su ryšiu iš Skirmanto gautomis direktyvomis.

Teisė Maskvoje  „ypatingasis teismas“.  Skyrė 25 metus ypatingo rėžimo kalėjimo ir išvežė į Komi  Intos  ypatingąjį  lagerį. Ten darbas buvo sunkus, maistas prastas.

Gyvenime buvo trys ypatingai skaudūs dalykai:

1. Kai Kauno saugumas atitempė nepaeinančią Motiną.

2. Kai sesuo  Birutė suimta ir tardoma,  iššoko  per langą iš tardytojo kabineto, esančio  trečiame  saugumiečių pastato aukšte.

3. Kai 1951 m. rugsėjį iš Intos lagerio  „Stolypino   vagone“ mane parvežė į Kauno saugumo kiemą, kad atpažinčiau savo mylimąjį legendinį partizaną – Juozą  Lukšą.

Netekusią sveikatos, paliegusią išvežė į Abezę – lagerį skirtą  numirti, bet atsigavo ir vėl papuolė į kalėjimo ligoninę.

Berods 1956 m. kaip jau neįgalią,  „nepavojingą“ – „nurašė“ ir išsiuntė namo į Lietuvą. Kauno geležinkelio stotyje jau nejudančią paėmė  sesuo ir parvežė į Tėviškę.

Gimtieji namai, Lietuvos gamta jai suteikė jėgų ir dar keletą metų  nuolatiniuose skausmuose  pragyveno Skriaudžiuose savo mažučiame namelyje ant ežero kranto.

Ji yra įtraukta į „100 iškiliausių Prienų krašto  asmenybių“  sąrašą.

Mirė 1992 m. rugpjūčio 11 d.

Palaidota Skriaudžiuose.


Parengė   Pijus Brazauskas
Redaguota  2023 kovas